Sauerwein Georg (Georgas Záuerveinas, Jurgis Záuerveinas), tikr. vardai Georg Julius Justus 1831 01 15Hannover 1904 12 16Oslas (palaidotas Gronau, Vokietija), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas. Filosofijos daktaras (1873).
Georg Sauerwein
1873 baigė Göttingeno universitetą (studijavo teologiją, filosofiją, kalbas). Mokėjo apie 60 kalbų. Dirbo Göttingeno bibliotekoje, vertė Bibliją į įvairias kalbas. Apie 1874–98 (su pertraukomis) gyveno Mažojoje Lietuvoje. Dažnai lankėsi Stalupėnuose, Šilininkuose, Klaipėdoje, Tilžėje, Ragainėje. 20 metų rūpinosi lietuvininkų reikalais, skleidė lietuvybę, gynė lietuvių kalbos teises. Buvo lietuvių tautinės ir politinės veiklos vienas pagrindinių vadovų. 1879 ir 1881 Klaipėdos apskrities kandidatas į Prūsijos karalystės landtagą. 1898 Tilžės-Lankos apskrities lietuvių kandidatas į Vokietijos Reichstagą, Prūsijos landtagą, bet išrinktas nebuvo. Aktyviai dalyvavo Birutės draugijos (įkurta 1885; jos garbės narys, kurį laiką ir pirmininkas) ir Lietuviškos konservatyvų skyriaus draugystės (įkurta 1890) veikloje. Nuo 1899 (su pertraukomis) gyveno Norvegijoje.
Siekė atgaivinti lietuvių kalbą tikybos pagrindu, todėl sumanė kurti šventadienio mokyklas ir jose lietuvių vaikus mokyti tikybos. Ragino mokytojus išlaikyti lietuvių kalbą. Bendradarbiavo Aušroje. Su G. Sauerweino vardu susijusi poetų romantikų ir jų priešininkų literatūrinė polemika Aušroje (1883).
Sukūrė daugiau kaip 300 eilėraščių (Jaunųjų lietuvininkų giesmelė, Lietuviškoji giria, Lietuva ant visados, Lietuviais esame mes gimę ir kitų), epinę poemą Nemunyčiai, baladę Macilėnas ir Gražina. Daugumą G. Sauerweino eilių išleido V. Kalvaitis, eilėraštis Lietuviais esame mes gimę (muziką 1910 sukūrė S. Šimkus) tapo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu. Parašė straipsnių, knygelių lietuvių kultūros klausimais: Apie atgaivinimą mūsų lietuviškos kalbos (pranešimas 1887 Birutės draugijos susirinkime), Prūsų lietuvininkų malonė už savo širdingiausiai mylimąjį Karaliūną, Kelių laikraščių lietuviškas klausimas (Die litauische Frage einiger Zeitungen, abu 1888), Kaizeris Frydrichas ir lietuviai (Kaiser Friedrich und die Litauer 1890), Apie lietuvių tautybę ir lietuvių tautinius drabužius (Ueber littauisches Volksthum und littauischen Volkstracht 1890), Immanuelis Kantas ir Ludwigas Windhorstas (Immanuel Kant und Ludwig Windthorst 1891) ir kitų.
2011 Klaipėdoje pastatytas G. Sauerweinui paminklas (skulptorius G. Jonkus, architektas V. Mazurkevičius).
L: J. Basanavičius Medega d-ro Jurgio Sauerweino biografijai Vilnius 2001; Georgas Sauerweinas ir lietuvių tautos atgimimas XIX a. pabaigoje : tarptautinė mokslinė konferencija Klaipėda 2005.
2271