Sedov Georgij (Георгий Седов, Georgijus Sedòvas) 1877 05 05Krivaja Kosa (dabartinė Sedovo, Donecko sritis, Ukraina) 1914 03 05prie Rudolfo salos, rusų jūrininkas, keliautojas, Arkties tyrėjas.
1894–95 dirbo prekybiniame laive Trud Azovo ir Juodojoje jūroje. 1899 baigė jūrininkų mokyklą Rostove prie Dono. Nuo 1901 tarnavo Rusijos hidrografijos valdyboje. Nuo 1910 Rusijos geografų draugijos narys.
Ekspedicijos
1902–03 dalyvavo hidrografinėje ekspedicijoje į Arkties vandenyną; tyrinėjo Karos žiotis, Vaigačo salą bei Naujosios Žemės regioną. 1908 ir 1911 dalyvavo ekspedicijoje į Kaspijos jūrą (rinko medžiagą ir sudarė navigacinius žemėlapius). 1909 tyrinėjo Sibiro pakrantę prie Kolymos žiočių (ieškojo patogių jūrų kelių), 1910 kartografavo Naujosios Žemės vakarinius krantus. 1912–14 surengė ekspediciją į Šiaurės ašigalį. Laivu Sviatoj velikomučenik Foka (kelionės metu jį pervadino Michailo Suvorino vardu) nuplaukė iki Naujosios Žemės (užšalus vandenynui joje žiemojo, kartografavo šiaurės rytinę pakrantę, atrado Driženkos kyšulį), 1913 vasarą pasiekė Prano Juozapo Žemę (joje žiemojo). Uolėtus kyšulius Gukerio (Hookerio) saloje ekspedicijos dalyvis dailininkas Nikolajus Pineginas pavadino Čiurlionio kalnais, juos dengiantis ledynas vėliau pavadintas Čiurlionio ledyniniu kupolu.
Georgij Sedov
1914 vasarį G. Sedovas su dviem jūreiviais šunimis kinkytomis rogėmis mėgino pasiekti Šiaurės ašigalį, bet pakeliui mirė.
Veikalai
Svarbiausias veikalas: Kelionė į Kolymą ir Naująją Žemę 1909–1910 (Putešestvie na Kolymu i na Novuju Zemlju v 1909–1910 1917).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas salynas Šiaurės Žemės vakaruose, ledynas ir kyšulys Gukerio (Hookerio) saloje Prano Juozapo Žemėje, sala Barentso jūroje, įlanka ir viršūnė Naujojoje Žemėje, kyšulys Antarktidoje, ledlaužis ir kita.