Mancelis Georgs (Georgas Máncelis) (lot. Georgius Mancelius, vok. Georg Manzel) 1593 06 24Mežmuiža (dabar Augstkalnė, Tērvetės savivaldybė) 1654 03 17Jelgava, latvių kalbininkas, raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų teologas. 1611–15 studijavo teologiją Frankfurto prie Oderio, Stettino (dabar Szczecinas) ir Rostoko universitetuose. 1616 ordinuotas evangelikų liuteronų kunigu, iki 1620 Valės (dabar Vecumniekų savivaldybė) parapijos kunigas. 1620–25 – Sėlpilio (dabar Salos savivaldybė) parapijos klebonas.
1625 Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo kvietimu atvyko į Tartu, nuo 1626 buvo Šv. Jono parapijos klebonas, konsistorijos patarėjas, mokyklos inspektorius. Nuo 1632 – Gustavo akademijos (dabar Tartu universitetas) teologijos profesorius, 1635–36 prorektorius, 1636–37 rektorius. 1638 Kuršo hercogo kvietimu persikėlė į Jelgavą, buvo paskirtas rūmų kunigu.
Parengė knygą Latviškasis vadovas (Lettisch Vademecum 1631; pataisytas ir papildytas 1586–87 latviško liuteronų katekizmo, giesmių, evangelijų leidimas), pirmąjį vokiečių–latvių kalbų žodyną Latvis (Lettus, d. 1; apie 6000 žodžių iš raštų ir gyvosios kalbos), Latvių kalbos frazeologija (Phraseologia lettica, d. 2; 51 temos vokiškų frazių ir sakinių vertimas į latvių kalbą; abi dalys 1638, abiejų fragmentai lietuvių kalba 2003). Svarbiausias ir didžiausias G. Mancelio veikalas Latviškoji postilė (Lang-gewünschte Lettische Postill 1654) buvo leidžiamas iki 19 a. pradžios.