gėrýbė, objektas arba reiškinys, tenkinantis žmogaus poreikius, atitinkantis jo veiklos tikslus; savybė, atsirandanti vertinant tikrovę naudingumo ar etiniu požiūriu. Viena vertybės rūšių. Pagal gėrybėmis laikomų objektų ar reiškinių pobūdį jos skirstomos į materialines ir dvasines, pagal kilmę – į natūralias (gamtines) ir kultūrines (sukurtas žmogaus). Dėl vertinimo subjektyvumo gėrybės yra absoliučios (bendražmogiškos) ir sąlyginės (individualios); gėrybė priklauso nuo istorinio ar socialinio konteksto, kinta. Gėrybė gali būti prieštaringa – tai, kas fiziškai naudinga, nebūtinai pateisinama etiškai, ir atvirkščiai.
1386
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.