gètai (gr. getai; lot. getae), trakų šiaurinės gentys. Artimi dakams. Gyveno tarp Dunojaus ir Balkanų, dabartinėje Bulgarijoje, vėliau Dunojaus žemupio regione ir Rusijos pietuose.
5 a. pr. Kr. pirmąkart paminėti Herodoto. 342 pr. Kr. getų karaliaus duktė tapo Makedonijos karaliaus Pilypo II žmona. 335 pr. Kr. getus sumušė ir jų sostinę sudegino Pilypo II sūnus Aleksandras Makedonietis.
Nuo 3 a. pr. Kr. pabaigos getus puldinėjo bastarnai. Jų žemes prie Dunojaus 46 po Kr. užėmė Romos imperatoriaus Augusto kariuomenė. Žinių apie getus neliko, kai 1 a. pabaigoje Juodosios jūros šiaurės pakrantę užvaldė sarmatų gentys.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.