Mackẽvičius Giedrius 1945 05 18Grybėnai (Dūkšto vlsč.) 2008 01 13Maskva (palaidotas Grybėnuose), teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas. 1967 baigė Vilniaus universitetą (biochemiją). 1967–72 vaidino M. Tenisono pantomimos trupėje (1967 veikė Vilniuje, vėliau Kaune; 1967 Pantomimos festivalyje Rygoje pelnė Baltijos šalių geriausio mimo prizą). Su trupės nariais vaidino dokumentiniuose filmuose Sportas, sportas, sportas (1970, režisierius E. Klimovas) ir Ecce Homo (1972, režisierius V. Bačiulis). 1970–72 dirbo ir Kauno profsąjungų kultūros rūmų Literatūriniame teatre: režisavo sceninių kompozicijų (Vainikas 1971, pagal įvairių poetų eilėraščius, Apsiaustis 1972, pagal J. Vaičiūnaitės poemą, abiejų ir dailininkas), ugdė trupės narius.
Giedrius Mackevičius
1977 baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (M. Knebel mokinys), 1980–88 dėstė aktorinį ir režisūrinį meistriškumą. Klaipėdos dramos teatre režisavo spektaklį Michailo Roščino Vyras ir žmona ieško buto (1976), diplominį spektaklį L. Pirandello Henrikas IV (1977).
1973 Maskvoje įkūrė Plastinės dramos teatrą (1978 suteiktas profesionalaus kolektyvo statusas, veikė iki 1990). Svarbesni plastinės dramos spektakliai: Nugalėjimas (1975, skirtas Michelangelo 500‑osioms gimimo metinėms), Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis (1976, pagal P. Nerudą), Pūga (1977, pagal A. Bloko poemą Dvylika), Metų laikai (1979, pagal H. Chr. Anderseno pasakas), Aukso vilnos spindesys (1980, antikos mitologijos motyvais), Raudonasis žirgas (19 a. pabaigos–20 a. pradžios modernistinės dailės motyvais), Baladė apie Žemę (pagal rusų poetų kūrinius, abu 1981), Geltonas garsas (1983, pagal V. Kandinskio sceninę kompoziciją ir A. Schnittke’s muziką), Ilga kaip šimtmečiai diena (1984, pagal Č. Aitmatovą), Sodas (1985, pagal A. Rekašiaus muziką, S. Krasausko grafikos motyvais), Akimi girdėt, ką šaukia siela nerami (1987, pagal W. Shakespeare’o sonetus), Labirintai (1989, pagal A. Schnittke’s muziką), Septyni tango iki Amžinybės, Koliažas 2 (abu 1991), Ydų slenkstis (1992).
1993 įkūrė Giedriaus Mackevičiaus teatrą Oktaedrą, jame siekė atskleisti įvairių menų plastines mokyklas (spėjo įgyvendinti tik baleto dalį: baletai Giesmių giesmė 1993, Biblijos motyvais, Spalvų liūdesys 1994, pagal V. Kandinskio spalvų teoriją, Ir sudužęs veidrodis... Izadora 1995, apie I. Duncan, Niekas nepamiršta 1996, visi pagal įvairių kompozitorių muziką, visų libreto autorius ir choreografas).
Rusijos ir užsienio dramos ir muzikiniuose teatruose pastatė operos, baleto, dramos spektaklių, parašė daugiau kaip 30 scenarijų ir libretų, poezijos (eilėraščių ir poetinės prozos knyga Akimirkos, išleista 2025 Vilniuje). Sukūrė unikalų plastinės dramos žanrą (suformavo teorinę ir praktinę režisūros sistemą), vizualiuose, ekspresyviuose spektakliuose atsisakyta kalbėjimo, naudoti šokio, pantomimos, akrobatikos, klounados elementai, dailės, skulptūros žanrinė specifika, būdinga muzikos, spalvų, šviesų, estetinių kanonų sintezė.
L: Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras / sud. L. Armonaitė Vilnius 2018; Gedrjus Mackiavičjus Preodolenie Moskva 2010.