gimmas, teisėje – vienas svarbiausių juridinių faktų (įvykis), kuris nustato fizinio asmens subjektiškumo (galėjimo turėti subjektines teises ir teisines pareigas, jas savarankiškai įgyti, perleisti ar realizuoti) atsiradimo pradžią.
Lietuvoje fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas. Gimimo registravimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001). Gimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietos arba jo tėvų (ar vieno jų) gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Apie gimimą žodžiu arba raštu civilinės metrikacijos įstaigai pareiškia tėvai (ar vienas jų), jei tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali to atlikti, – giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija ar valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir jis turi būti įregistruotas per 3 mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jei vaikas gimė negyvas, – per 3 paras nuo gimimo. Rasto vaiko gimimas įregistruojamas jį radusio asmens arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu. Pareiškimas dėl jo įregistravimo turi būti pateiktas per 3 paras nuo vaiko radimo laiko. Vaiko gimimas registruojamas gimimo akte, padarant gimimo įrašą, kuriame nurodomas vaiko vardas, pavardė, tautybė, duomenys apie vaiko tėvus. Įregistravus vaiko gimimą, išduodamas gimimo liudijimas.