giminỹstė, kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio, santykiai tarp įvaikių (ir jų palikuonių) bei įtėvių (ir jų giminaičių). Santykiai tarp sutuoktinių nelaikomi giminyste.
Lietuvoje giminystę reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001). Skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir kiti). Giminystė, einanti iš palikuonio į protėvį, yra tiesioji aukštutinė giminystės linija (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir kiti). Giminystė, einanti iš protėvio į palikuonį, yra tiesioji žemutinė giminystės linija (seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai ir kiti). Šoninė giminystė yra tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir kiti).
Giminystės laipsnis – tai skaičius gimimų, kurie sieja giminaičius, išskyrus bendro protėvio gimimą. Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Santuokos sudarymo atveju artimaisiais giminaičiais, kurie negali tarpusavyje tuoktis, dar laikomi įtėviai ir įvaikiai, tikrieji ir netikrieji broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir dukterėčios, tetos ir sūnėnai. Giminystė gali būti aplinkybe, sukeliančia tam tikras teises ir pareigas (pvz., numatoma tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) arba kliudančia joms atsirasti (pvz., globėjo artimiesiems giminaičiams neleidžiama sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus išimtinius atvejus). Giminystė turi reikšmės sprendžiant paveldėjimo, įvaikinimo, globos nustatymo ir kitus klausimus.