Martini Giovanni Battista (Džovanis Batista Martnis) 1706 04 24Bolonija 1784 08 03Bolonija, italų muzikologas, kompozitorius, pedagogas. G. A. Ricieri ir G. A. Perti mokinys. Pranciškonas (1721). Kunigas (1729). Vadintas Padre Martini (tėvu Martini). Nuo 1725 Šv. Pranciškaus bažnyčios kapelmeisteris Bolonijoje. Bolonijos filharmonijos akademijos narys (nuo 1758) ir vadovas (iki 1781), L’Arcadia akademijos Romoje narys (nuo 1776). Garsėjo Europoje kaip muzikos teoretikas ir pedagogas, siekė atgaivinti G. P. da Palestrinos ir kitų klasikų vokalinės polifonijos tradiciją. Svarbiausi veikalai: kontrapunkto vadovėlis (2 t. 1774–75) ir Muzikos istorija (Storia della musica 3 t. 1757–81), Sukaupė muzikos biblioteką (saugoma Bolonijoje). Sukūrė operų, oratorijų, mišių, motetų, simfonijų, sonatų vargonams, klavesinui. Mokiniai: N. Jommelli, F. Bertoni, W. A. Mozartas, J. Chr. Bachas.
2194
Padre Martini; tėvas Martini