Girėnas Povilionis
Poviliónis Girėnas 1976 02 10Klaipėda, lietuvių menotyrininkas, vargonų istorikas, vargonininkas, vargonų restauratorius technologas. Dr. (hum. m., 2006). Restauratorius‑ekspertas (nuo 2016). 2000 magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos akademiją (vargonininkas solistas; L. M. Digrio, V. Survilaitės mokinys), nuo 2015 joje dėsto; docentas (nuo 2019). 2002–06 studijavo menotyros doktorantūroje Vilniaus dailės akademijoje. 2009–11 atliko podoktorantūros stažuotę Lietuvos kultūros tyrimų institute. Kaip vargonų statytojas ir restauruotojas stažavo Prancūzijoje (1999–2000), Gotlando universitete (2001), Göteborgo universiteto Vargonų centre (2001–02). Nuo 1997 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų meistras derintojas.
Nuo 2000 Kultūros paveldo centro vyriausiasis paminklotvarkininkas. 2006 Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotojas. 2007 įkūrė viešąją įstaigą Vargonų paveldo centras, jos vadovas. Parengė ir prižiūri Lietuvos istorinių vargonų internetinį katalogą‑duomenų bazę (skelbiama svetainėje www.vargonai.com).
2009–18 Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Restauravimo tarybos narys. Nuo 2012 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos narys.
2018–21 mokslo projekto Vilniaus baroko vargondirbystės mokyklos registrų Vox Humana ir Unda Maris genezė ir lyginamoji studija: Caspari(ni) ir italų tradicijos adaptacija vadovas.
Tiria Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vargonų meno raidą, Lietuvos bažnyčių istoriją, taikomosios dailės amatų tradicijas ir meistrų kūrybos sklaidą. Inventorizavo daugiau kaip 350 Lietuvos istorinių vargonų, parengė jų dokumentacijos bylas. Pagal jo parengtas restauravimo programas ir (arba) autorinę priežiūrą restauruoti Vanagų (2003), Darbėnų (2004), Pumpėnų (2007), Alytaus Šv. Liudviko (2008), Kartenos (2009), Kaimelio, Kruonio, Mosėdžio (visi 2013), Akmenės, Linkmenų bažnyčių, Panevėžio katedros (visi 2014), Kauno arkikatedros bazilikos (J. Radavičiaus vargonai, 2016), Trakų bazilikos (2017) vargonai. Restauravo Kantaučių (2019), Šventosios Dvasios Vilniuje (A. G. Casparini vargonai, 2019), Telšių katedros, Pivašiūnų, Žemaičių Kalvarijos (J. Radavičiaus vargonai), Žemalės (visi 2020) bažnyčių vargonus.
Paskelbė mokslinių straipsnių. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, surengė seminarų. Parašė scenarijų dokumentiniam filmui Senieji Lietuvos vargonai (2008, režisierius Tomas Dainius Ribaitis). Išleido 3 kompaktines plokšteles Lietuvos istoriniai vargonai (2008, 2015, 2017).
Knygos
Parašė knygas Vargondirbystės menas Lietuvoje: Nuo baroko iki klasicizmo. Vargonų katalogas. XVII a.–XIX a. pirmoji pusė (2009), Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (2013), „Vox Humana“ meistrystė: Ištakos, sankirtos ir įtaka Lietuvos vargondirbystei (Vox Humana Craftsmanship: Origins, Intersections and Influence on Lithuanian Pipe Organ Building 2022, su Diego Cannizzaro, R. Povilioniene).
3119
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.