Gisãro Alãjus, Hisãro Alãjus, Alãjus (Alaj), kalnynas Vidurinės Azijos pietryčiuose – Uzbekijoje, Tadžikijoje ir Kirgizijoje, tarp Ferganos (šiaurėje) ir Alajaus (pietuose) slėnių. Ilgis apie 900 km, plotis 80–150 kilometrų. Didžiausi kalnagūbriai: Turkestano kalnagūbris, Zarafšono kalnagūbris, Gisaro kalnagūbris, Baisuntau ir Alajaus kalnagūbris. Didžiausias aukštis 5621 m (Turkestano kalnagūbrio rytuose). Gisaro Alajus susidaręs iš kristalinių uolienų, skalūnų, smiltainio, klinties. Viršūnės alpiškos; yra plynaukščių, tektoninių tarpukalnių įdubų (Gisaro slėnis), karstinių formų ir urvų (Boi Buloko praraja Baisuntau kalnagūbryje). Ledynai; didžiausias – Zarafšono. Per Gisaro Alajų teka Zarafšonas, Kofirnigonas, kiti Amudarjos intakai. Iskanderkulio ežeras. Klimatas žemyninis. Vertikalusis zoniškumas nuo pusdykumių iki sniegynų ir ledynų. Gisaro slėnyje – Dušanbė. Per Anzobo perėją (3372 m) eina Taškento–Dušanbės automobilių kelias.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.