glorija

glòrija (lot. gloria – šlovė), liturginių indų (monstrancijos, relikvijoriaus) viršutinė dalis, skirta Ostijai arba relikvijai laikyti. Daroma iš brangiųjų metalų. Būna sukomponuota iš Ostijos arba relikvijos talpyklės (rezervakulio) ir ją rėminančių spindulių vieno arba kelių vainikų. Simbolizuoja aureolę, kuri gaubia šventų asmenų figūras ar itin šlovinamus daiktus (taurę, Ostiją, Kristaus monogramą). Baroko laikotarpiu (16–18 a.) įsitvirtino spinduliuojančios saulės pavidalo glorija su sudėtingais ažūriniais ornamentais, išradingais dekoratyviniais motyvais (Veliuonos bažnyčios monstrancija, 1601).

917