Glosteršyras

Glòsteršyras (Gloucestershire), grafystė Anglijos vidurio vakaruose. Šiaurės vakaruose ribojasi su Herefordšyru, šiaurėje – su Vusteršyru, šiaurės rytuose – su Vorikšyru, rytuose – su Oksfordšyru, pietuose – su Viltšyru, pietvakariuose su Bristoliu ir Somersetu, vakaruose – su Velso Monmutšyro grafyste. Plotas 3150 km². 976 tūkst. gyventojų (2024). Centras – Gloucesteris (138 tūkst. gyventojų, 2024). Kiti didžiausi miestai (2024): Cheltenhamas (122 tūkst. gyventojų), Kingswoodas (49 tūkst. gyventojų). Pietinė grafystės dalis tankiai apgyvendinta, įeina į Bristolio aglomeraciją. Vietos valdžios funkcijas vykdo Glosteršyro grafystės taryba (administruojamas plotas 2653 km²) ir Pietų Glosteršyro unitarinė taryba (497 km²). Glosteršyro ir Karališkasis žemės ūkio universitetai.

Snowshillio miestelis Cotswoldso nacionalinio kraštovaizdžio parke

Per Glosteršyrą pietvakarių kryptimi tekantis Severnas grafystės centre sudaro 8–16 km pločio slėnį, žemiau Gloucesterio išsilieja į plačią estuariją. Rytinės grafystės dalies reljefas kalvotas, teritorija patenka į Cotswoldso nacionalinio kraštovaizdžio parką, čia yra aukščiausias grafystės taškas – Cleeve’o kalva (330 m). Vakarinei grafystės daliai būdingos aukštumos, dalį plotų apima Deano miško ir Wye slėnio nacionalinio kraštovaizdžio parkai, kuriuose yra išlikusių senųjų ąžuolų ir bùkų miškų.

Ūkis

Svarbiausi ūkio sektoriai pagal užimtų gyventojų skaičių Glosteršyro grafystės tarybos administruojamoje teritorijoje (2022): sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (13,7 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (13,3 %), gamybos (12 %), švietimo (9 %), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (8,7 %), Pietų Glosteršyro unitarinės tarybos administruojamojoje teritorijoje (2022): didmeninės ir mažmeninės prekybos (11,8 %), viešojo valdymo ir gynybos (10,6 %), gamybos (10 %), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (9,3 %), transporto ir sandėliavimo (8,7 %). Žemės ūkyje vyrauja galvijininkystė ir grūdinių kultūrų (miežių ir kviečių) auginimas. Šiaurės rytuose išplėtota komercinė sodininkystė, auginami obuoliai, kriaušės ir slyvos. Pagrindinės pramonės šakos – ilgalaikio vartojimo prekių, elektronikos, plastikų gamyba. Cheltenhame ir Gloucesteryje gaminami orlaivių komponentai.

Istorija

Ankstyviausi archeologiniai radiniai Glosteršyre yra mezolito titnaginiai įrankiai, datuojami 7000 prieš Kristų. Gausu neolito laikotarpio (4000–2300 pr. Kr.) ilgųjų pilkapių ir bronzos amžiaus (2300–800 pr. Kr.) apskritųjų pilkapių. Geležies amžiuje (800 pr. Kr.–1 a. vidurys) įrengti piliakalniai (Kimsbury, Uley Bury, Little Sodbury). Romos valdymo laikotarpiu (43–410) gyvenamas keltų dobunų genties, buvo klestintis regionas. Svarbiausi romėnų miestai buvo Corinium (Cirencesteris) ir Glevum (Gloucesteris). 6 a. pabaigoje dabartinės grafystės teritoriją nukariavo saksų gentys, nuo 7 a. pradžios buvo pavaldi Mersijos, vėliau Vesekso karalystei, 10 a. pradžioje tapo suvienytosios Anglijos karalystės dalimi. Glosteršyro grafystės pavadinimas 1016 pirmą kartą paminėtas Anglosaksų kronikoje.

Berkeley normanų pilis

Po normanų užkariavimo (1066) ilgai buvo pasienio regionas, pasienyje su Velsu pastatyta pilių (Berkeley, St. Briavels, neišlikusi Gloucesterio). 11 a. nusistovėjo grafystės ribos, ji apėmė ir Bristolį (nuo 1373 atskira grafystė). 1135–54 Glosteršyro teritorijoje vyko pretendentų į Anglijos sostą – Stepono ir Matildos – kariuomenių mūšiai. Cotswoldo regione 14 a. viduryje–18 a. pabaigoje klestėjo avių auginimas ir vilnos audinių gamyba. Miškingos Deano apylinkės iki 16 a. buvo pagrindinė geležies rūdos gavybos vieta Anglijoje, 19 a. viduryje–20 a. viduryje intensyviai eksploatuotas Deano miško anglies baseinas (masinė gavyba nutraukta 1965). 19 a. 5 dešimtmetyje nutiesti pirmieji geležinkeliai. Per 1972 vietinės savivaldos reformą nuo Glosteršyro atskirta (faktiškai 1974) pietinė dalis – Eivono grafystė (gyvavo iki 1996).