grakų rãštas yra balsinis priebalsinis. Sukūrė graikai apie 9 a. prieš Kristų perėmę finikiečių rašmenis (finikiečių raštas) ir ėmę jais žymėti ne tik priebalsius, bet ir balsius (15–13 a. prieš Kristų graikai rašė vadinamuoju skiemeniniu linijiniu raštu B; vėliau šis raštas buvo užmirštas). Seniausi rašto paminklai iš 8 a. prieš Kristų. Iš pradžių buvo populiarūs 2 rašto tipai: rytų graikų, dar vadinamas jonėniškuoju, arba Mileto, ir vakarų graikų, arba Chalkidės. Rytų graikų raštas 403 prieš Kristų oficialiai buvo pripažintas Atėnuose ir paplito visoje Graikijoje; jo pagrindu 9 a. sukurtas senovės slavų raštas kirilika. Iš vakarų graikų rašto kilo lotyniškas raštas, o šį perėmė daugelis Europos tautų. Iš pradžių buvo rašoma tik didžiosiomis raidėmis, be diakritinių ženklų, buvo keičiama rašymo kryptis (viena eilutė rašoma į kairę, kita – į dešinę), nepaliekama tarpų tarp žodžių. Vėliau graikų raštas papildytas 2 kvėptelėjimo, 3 kirčio ženklais, mažosiomis raidėmis. Dabartiniame graikų rašte yra 24 abėcėlės raidės.
graikų raštas
2829
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.