gravis

grãvis (lot. gravis – sunkus, svarus; žemas, duslus), diakritinis ženklas (`), kuriuo rašte žymima kai kurių kalbų priegaidės arba tonai, t. p. kirtis ir balsių kokybiniai skirtumai. Graviu žymima, pvz., latvių kalbos krintančioji (latvių krītošā) priegaidė, bendrašakniuose giminiškuose lietuvių kalbos žodžiuose atliepianti cirkumfleksą (plg. latvių dràugs ir lietuvių draũgas), serbų-kroatų bendrinės kalbos ir štokaviškųjų tarmių kylančioji priegaidė (tik trumpuosiuose skiemenyse), lietuvių bendrinės kalbos tvirtapradė priegaidė (akūtas; ją įprasta žymėti akūto, arba dešininiu, ženklu) skiemenyse, kurių pagrindą sudaro dvigarsiai i, u + l, m, n, r ir dvibalsis ui (tarptautiniuose žodžiuose – ir o + l, m, n, r) – klti, kùrmis, gùiti, spòrtas, vietnamiečių ir kinų kalbų tonai (pirmojoje – žemasis lygusis, antrojoje – krintantis), lietuvių kalbos trumpųjų skiemenų (ktas, kròsas, krùta, lèsti, naštà, savè, tur), italų kalbos galinio ir trečiojo nuo galo skiemens kirtis (città ‘miestas’, felicità ‘laimė’, accessòrio ‘papildomas’), balsių kokybiniai skirtumai, pvz., prancūzų atvirasis e (plg. dès ‘nuo’ ir dé ‘žaidžiamasis kauliukas’; akūtu pažymėtas e uždarumas).

2036