gretvietė, didelio (5–15 %) nuolydžio latakas (rečiau vamzdis) vandeniui nuleisti iš aukštutinio bjefo į žemutinį. Vanduo lataku teka dideliu (iki 15 m/s) greičiu. Dėl didesnio greičio gali atsirasti kavitacija, kuri suardytų lataką.
Greitvietę sudaro įtekėjimo dalis (priešslenkstė), reguliuojanti vandens gylį prieš greitvietę, tekėjimo dalis – latakas ir ištaka, susidedanti iš vandens raminimo baseino (užslenkstės), paprastai su ramintuvais (trinkomis, pirsais, sienelėmis, šuliniu) audringai vandens tėkmei raminti, risbermos ir galinio tvirtinimo, kuris nurimusią tėkmę saugiai susieja su kanalo, upės vaga. Latakas su užslenkste jungiamas viename lygmenyje arba per pakopą, tramplyną (gembinį slenkstį). Vandeniui ištekant iš latako į užslenkstę sudaromas apsemtas hidraulinis šuolis. Latakas būna tiesus, lenktas ir vingiuotas, stačiakampio, trapecinio, rečiau pusapvalio, vienodo ar kintamo (platėjančio ar siaurėjančio) skerspjūvio, vienodo ar kintamo nuolydžio, daromas iš medienos, betono, gelžbetonio, akmenų mūro; dažnai būna dirbtinai pašiurkštintas (įtaisomi slenksčiai, dantys). Greitvietės latako nuolydį (kuo jis didesnis, tuo latakas trumpesnis) riboja kritinis greitis. Natūralaus šiurkštumo betoninio latako nuolydis paprastai būna 0,05–0,06, dirbtinai pašiurkštinto – 0,1–0,15.
greitvietė
Greitvietė statoma hidrotechniniuose mazguose, drėkinimo ir sausinimo kanaluose, grioviuose, sielių ir žuvų pralaidose, gamtosaugos statiniuose, dažniausiai nedidelio nuolydžio vietovėje. 2024 didžiausia pasaulyje buvo Itaipú (Brazilija–Paragvajus) hidrotechninio mazgo greitvietė (ilgis 380 m, plotis 480 m, didžiausias debitas 62 200 m3/s), didžiausia Lietuvoje – Pastrėvio hidrotechninio mazgo greitvietė (ilgis 110 m, plotis 10 m, didžiausias debitas 26 m3/s).
2335