Grenlándijos istòrija
Pirmieji gyventojai ir kolonistai
Nuo ketvirto–antro tūkstantmečio prieš Kristų į Grenlandijos šiaurinę dalį iš dabartinės Kanados teritorijos kėlėsi eskimai, nuo 9 a. po Kr. retkarčiais apsilankydavo Skandinavijos vikingai. 982 salą atrado norvegas iš Islandijos Eirikas Rudasis ir pavadino ją Grenlandija. 986 salos pietuose jis įkūrė kolonistų (iš Islandijos) gyvenviečių, jose apsigyveno daugiau kaip 3000 žmonių. Apie 1000 Eiriko Rudojo sūnus Leifas Erikssonas šiuos kolonistus pakrikštijo. 1126–1377 gyvavo savarankiška vyskupija. Grenlandijos kolonistai palaikė prekybinius ryšius su Islandija ir Norvegija.
pirmosios Grenlandijos bažnyčios (11 a. pradžia) replika
Hvalsø bažnyčios (12 a. vidurys) griuvėsiai
Norvegijos kolonija ir Danijos valda
1261 Grenlandijos gyventojai pripažino Norvegijos karaliaus valdžią. Daugiausia dėl atšalusio klimato ir nutrūkusių ryšių su Norvegija neatvykstant naujiems kolonistams, 14–15 a. gyvenvietės sunyko. Nuo 16 a. čia vėl lankėsi Europos jūrininkai. 1721 Norvegijos evangelikų liuteronų misionierius H. P. Egede įkūrė Godthåbo gyvenvietę (dabar Nuukas), tyrė pietvakarių pakrantę, pradėjo krikštyti eskimus. Į Grenlandiją kėlėsi norvegai ir danai. Nominaliai Grenlandija priklausė Norvegijai. Pagal 1814 Kylio taiką Grenlandija atiteko Danijai. Nuo 19 a. antros pusės ir 20 a. Grenlandiją tyrė daug ekspedicijų: N. A. E. Nordenskiöldo (Švedija), F. Nanseno, O. Sverdrupo (Norvegija), R. E. Peary (Jungtinės Amerikos Valstijos), K. Rasmusseno (Danija), A. Wegenerio (Vokietija) ir kitos.
paminklas Hansui Poulsenui Egedeʼi Nuuke (bronza, 1921, A. Saabye skulptūros Kopenhagoje kopija)
Per II pasaulinį karą Jungtinės Amerikos Valstijos saloje 1941 įkūrė dvi karines bazes, kurias dabar naudoja NATO (1951 Danijos–Jungtinių Amerikos Valstijų sutartis, 2004 atnaujinta). 1951 panaikintas dar 18 a. pabaigoje įvestas Danijos prekybos monopolis. Pagal 1953 Danijos konstituciją Grenlandija tapo integralia Danijos karalystės dalimi.
Autonominė teritorija
1979 gavo plačią autonomiją. Po 1982 referendumo 1985 išstojo iš Europos ekonominės bendrijos (įstojo 1973 kartu su Danija), turi Europos Sąjungos specialiosios teritorijos statusą. Nuo 1984 atstovaujama Šiaurės Taryboje. Per 2008 11 25 referendumą 75 % gyventojų pritarė platesnei autonomijai. Nuo 2009 06 21 savivaldi Danijos užjūrio administracinė teritorija, tik užsienio reikalai ir gynyba palikti Danijai, bet pamažu perimami pačios Grenlandijos. 2012 paskirtas pirmasis Danijos ambasadorius Grenlandijoje.
2019 08 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas D. Trumpas išreiškė pageidavimą Grenlandiją nupirkti (tą padaryti 1946 siekė H. Trumanas); Grenlandijos ir Danijos vadovybės tokį siūlymą atmetė. 21 a. pradžioje Grenlandijoje stiprėja politinės jėgos (Inuit Ataqatigiit partija laimėjo 2021 04 parlamento rinkimus), siekiančios visiškai atsiskirti nuo Danijos, bet siūlančios tai daryti pamažu, kad nesumažėtų Grenlandijos gyventojų gyvenimo lygis.