Grenlándijos jra (angl. Greenland Sea, danų k. Grønlandshavet, isl. Norður íshaf, norv. Grønlands Havet), Arkties vandenyno pietvakarinė dalis tarp Grenlandijos, Jano Mayeno salų ir Špicbergeno. Plotas 1 195 000 km2. Didžiausias gylis 5527 m (kitais duomenimis, 5608 m), vidutinis 1644 metrai. Pietuose ir pietryčiuose jungiasi su Norvegijos jūra. Krantai fjordiniai, Grenlandijos salos šiaurės rytuose ledyniniai; nuo nuslinkusių į jūrą Grenlandijos ledynų atskyla ledkalniai.
Grenlandijos jūros dubumą iš pietų ir pietryčių riboja povandeniniai Islandijos–Jano Mayeno, Mohno ir Knipovičiaus kalnagūbriai, iš pietvakarių – Grenlandijos–Islandijos slenkstis. Kalnagūbrių aukštis nuo dugno 2–3 km, jūros gylis virš jų nuo 25 m (Eggvino banka) iki 123 m (Westeriso kalnas). Yra Jano Mayeno ir Špicbergeno gilieji lūžiai. Grenlandijos jūros dugno reljefas pietuose kalvotas, šiaurėje – plokščia abisalinė lyguma.
Grenlandijos jūra yra arktinio ir subarktinio klimato juostose. Rudenį ir žiemą būna dideli štormai. Vyrauja šiaurės vėjai. Žiemą ir pavasarį apie 85 % jūros paviršiaus dengia ledai. Rugpjūtį ir rugsėjį ledas tik prie Grenlandijos krantų.
Grenlandijos jūros rytiniu pakraščiu į šiaurę teka šiltoji Vakarų Špicbergeno srovė, vakariniu į pietus – šaltoji Rytų Grenlandijos srovė. Grenlandijos jūros vandens paviršiaus temperatūra vasarį šiaurėje –1 °C, pietuose 1–2 °C, rugpjūtį šiaurės vakaruose 0 °C, pietryčiuose 6 °C. Druskingumas Grenlandijos jūros vakaruose 32 ‰, rytuose 33–35 ‰. Potvyniai kas pusę paros; jų aukštis 2–4 metrai.
Didelis biologinis produktyvumas. Gausu žuvų, ruonių, pakrantėse – paukščių.
Didžiausi uostai: Siglufjörðuras, Akureyri (Islandija), Longyearbyenas, Barentsburgas, Pyramidenas, Ny‑Ålesundas (Špicbergenas).
2403
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.