griūts, uolienų atitrūkimas ir griuvimas nuo kalnų šlaitų ar jūrų krantų. Ją sukelia dūlėjimas, paviršinių ir požeminių vandenų veikla. Griūtys verčia medžius, griauna pastatus, užtvenkia upes. Pvz., 1911 metais siaurame Murgabo upės slėnyje (Pamyre) griūtis padarė 800 m aukščio užtvanką; susidarė 28 km ilgio ir 279 m gylio Sarezo ežeras. Nuo kalnų virstanti sniego masė (sniego griūtis), vadinama lavina.
2406
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.