Gumelniţos kultūra (Gumèlnicos kultūrà), eneolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi penktame tūkstantmetyje–trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje Balkanų pusiasalyje: dabartinėje Bulgarijos, Rumunijos ir Moldavijos teritorijoje. Nuo Juodosios jūros pakrančių plito į rytus, iš Vidurio Bulgarijos – į vakarus, nuo Dunojaus deltos – į šiaurę, nuo Trakijos – į pietus. Pavadinta pagal 1925 archeologo V. Dumitrescu prie Dunojaus kairiojo kranto atrastos Gumelniţos gyvenvietės (Rumunija) pavadinimą.
Gumelniţos kultūros žmonės gyveno vadinamojo tell tipo (kurtos buvusių gyvenviečių – Karanovo, Hârşovos, Borduşani vietose), kartais įtvirtintose gyvenvietėse; kai kuriose jų kultūrinio sluoksnio storis siekia 6 m; žinoma apie 1000 šios kultūros gyvenviečių. Gyventojai statėsi stačiakampius namus. Vertėsi žemdirbyste. Naudojo varinius (kirvius ir ylas), titnaginius (strėlių antgalius), akmeninius (plokščius gludintus kirvius), kaulinius (ylas, kaltus) įrankius ir ginklus, pilkai juodą gludintą ir raudonai rudą bei pilkai žalią grubią keramiką. Šios kultūros laikotarpiu pasirodė pirmieji auksiniai dirbiniai – daugiausia papuošalai, paplito molinės gyvūnų ir moters statulėlės.
Gumelniţos kultūros vyro ir moters statulėlės iš Gumelniţos (5000–4750 pr. Kr.)
Gyvenvietėse rasta daug įvairių keraminių dirbinių, puoštų raižiniais, smulkiais lipdiniais, dažytų ar pieštų grafičių, antropomorfinių pavidalų indų, molinių dievukų, gausiai iš kaulo ar briedžio rago darytų įrankių. Mirusieji laidoti po vieną, dažniausiai paguldyti ant šono. Varnos nekropolyje (Bulgarija) rasta turtingų kapų, kurie rodo buvus socialinę diferenciaciją. Ilgainiui teritorijoje į pietus nuo Balkanų (Dikili Taše, Sitagori) iki Karpatų iš Boiano kultūros, Maritos kultūros ir Karanovo kultūros susiklostė lokalinė Gumelniţos‑Karanovo kultūrinė grupė, kartais laikoma Karanovo kultūros 6 periodu.