Gurdžarà Pratihãros (Gurjara-Pratihāra), Pratihãrai, radžputų dinastija Šiaurės Indijoje 8 a. pradžioje–1018. Manoma, kad kilo iš gurdžarų genties. Pagrindinės Gurdžara Pratiharų atšakos – Haričandros (6–9 a. valdė Mandorą, Džodhpurą, Radžasthaną) ir Nagabhatos (lentelė). Šios atšakos pradininkas Nagabhata I sustabdė arabų veržimąsi į Šiaurės Indiją, puldinėjo gretimas valstybes ir išplėtė šalies teritoriją. 9 a. viduryje Gurdžara Pratiharų valstybė apėmė teritoriją nuo dabartinio Pandžabo rytinės dalies iki Biharo. Dėl nuolatinių karų valstybė nusilpo ir ėmė irti: 10 a. antroje pusėje jai priklausė tik Kannaudžo miestas (prie Gango upės, dabar Uttar Pradešo valstijoje). 1018 paskutinį Gurdžara Pratiharų valdovą nuvertė Kannaudžą užkariavęs Gaznevidų valstybės valdovas Machmudas.
Haričandros; Nagabhatos
1