Mahari Gurgen (Gurgenas Mahar), Maari, tikr. Gurgen Ačemian 1903 08 01Van 1969 07 16Palanga (palaidotas Jerevane), armėnų rašytojas.
Biografija
1915 su kitais armėnų pabėgėliais nuo turkų genocido iš Turkijos persikėlė į Rusiją. 1916–20 gyveno našlaičių prieglaudose Armėnijoje. Jerevano universitete baigė istoriją. 1936 represuotas, kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje išbuvo iki 1947. Iš Jerevano vėl ištremtas 1949. Sibire vedė lietuvę tremtinę. Nuo 1917 kūrybą spausdino Jerevane ir Tbilisyje.
Kūryba
Pirmuosiuose eilėraščiuose (rinkiniai 1920–23?!, Titanikas, Trys agitportretai, visi 1924) žymu dekadentinės literatūros įtaka. Vėliau sukūrė poemą Širako kanalas (1925), išleido rinkinius Dvi poemos (1926), Tuopos (1927), intymiosios lyrikos rinkinį Vaisių sirpimo metas (1930), parašė lyrinių apsakymų (rinkinys Apie meilę, pavydą ir Nicos sodininkus 1929). Autobiografinėje trilogijoje Vaikystė (1929), Paauglystė (1930), Ant jaunystės slenksčio (1956), istoriniame romane Degantys sodai 1966) vaizduojamas vakarų armėnų genocidas. Apysakoje Spygliatvorės žiedai (išleista 1988) su humoru aprašomas sovietinių kalėjimų ir lagerių kalinių gyvenimas, ryšku satyrinis stilius.
Parašė esė apie lietuvių rašytojus Lietuviškas dienoraštis (1966; ištraukos lietuvių kalba 1973), eilėraščių ciklą apie Lietuvą Virš prarajos (1968), atsiminimų apie J. Čarencą (Čarencnamė 1968). Lietuvių kalba išleistas jo prozos rinkinys Senojo sodo istorija (1962), išspausdinta meilės eilėraščių.
2275