Gustave Geffroy
Geffroy Gustave (Giustavas Žefruã) 1855 06 01Paryžius 1926 04 04Paryžius, prancūzų dailės kritikas, dailės istorikas, rašytojas, žurnalistas. Goncourtʼų akademijos narys (1896, pirmoji sudėtis), nuo 1912 jos prezidentas. Savamokslis. Anksti mirus tėvui pradėjo dirbti banke, vėliau užsiėmė žurnalistine veikla. 1880 prisijungė prie La Justice redakcijos, nuo 1884 buvo šio laikraščio, nuo 1893 – laikraščio Le Journal dailės kritikas, t. p. skelbė straipsnius kituose leidiniuose. Nuo 1908 Gobelinų manufaktūros direktorius. Artimai bendravo su daugeliu žymių amžininkų: G. B. Clemenceau, E. de Goncourtʼu, H. Focillonu, É. Faureʼu, C. Monet, A. Rodinu, E. Carrièreʼu, H. de Toulouseʼu‑Lautrecu, J. Chéret, kitais.
Veikla
G. Geffroy interesų laukas buvo labai platus. Labiausiai domėjosi 19 a. daile, ypač impresionizmu, bet savo rašiniuose dažnai siejo įvairių epochų meną. Meno kūrinio forma jam buvo kur kas svarbesnė už siužetą (pvz., J.‑B. C. Corot ir Rembrandtą jis siejo kaip šviesos tapytojus), todėl laikytinas formaliojo metodo vienu pirmtakų. Rašė apie tapybą, grafiką, skulptūrą, taikomąją dekoratyvinę dailę (japonizmą, ornamentiką, plakatą, kita), Salonus ir kitas parodas, meno kūrinių konservavimo, eksponavimo problemas, Prancūzijos ir kitų Europos šalių muziejus, kolekcijas; daug dėmesio skyrė dailininkių moterų (pvz., M. Bracquemond) kūrybai. Buvo vienas pirmųjų dailės kritikų, propagavusių P. Cézanneʼo, A. Rodino kūrybą, pirmas C. Monet biografas (knyga Claudeʼas Monet: jo gyvenimas, jo laikmetis, jo kūryba / Claude Monet: sa vie, son temps, son oeuvre 1922). Parašė Impresionizmo istoriją (Histoire de lʼimpressionisme 1892; pirmas veikalas, kuriame impresionizmas aprašomas jau iš laiko perspektyvos, apimama jo visuma).
E. Carrière. Gustaveʼas Geffroy (aliejus, 1891, H. Toulouseʼo-Lautreco muziejus Albi)
Parašė daug knygų apie menininkus, valstybės ir visuomenės veikėjus (Bernardʼas Palissy 1881, Įkalintasis / LʼEnfermé 1897, apie L. A. Blanqui, Rubensas 1902, Constantinas Guys: Antrosios imperijos istorikas / Constantin Guys: l’historien du Second Empire 1904, Georgeʼas Clemenceau 1918, Sisley 1923, Corot 1924, Vélazquezas 1925), t. p. romanų (Širdis ir dvasia / Le Cœur et LʼEsprit 1894, Sesilė Pomjė /Cécile Pommier 1923), teatro pjesių, parengė parodų katalogų. Buvo monografijų serijų Europos muziejai (Les Musées d’Europe, nuo 1900), Senieji ir naujieji meistrai (Maîtres anciens et modernes, nuo 1924) sudarytojas ir dalies šių knygų autorius. Išleido straipsnių rinkinį Meninis gyvenimas (La vie artistique, 8 tomai, 1892–1903).
Pagrindiniais savo skaitytojais G. Geffroy laikė plačiąją visuomenę, kurią siekė edukuoti. Pabrėžė civilizuojančią, emancipuojančią išsilavinimo funkciją, laikėsi požiūrio, kad menas turi būti prieinamas visiems (buvo iškėlęs idėją įsteigti vakarais veikiantį taikomosios dailės muziejų Musée du Soir, kuriame po darbo galėtų lankytis darbininkai).
Vadovaudamas Gobelinų manufaktūrai populiarino šiuolaikinį meną užsakinėdamas gobelenų kartonus savo draugams dailininkams, pvz., C. Monet, O. Redonui, Jeanui-François Raffaëlli (1850–1924), Félixui Bracquemondʼui (1833–1914).
Apdovanojimai
Garbės legiono ordino Riterio (1895), Karininko (1904) kryžius.