Györgi Martinuzzi

Martinuzzi Györgi (Derdis Mártinucis), tikr. Juraj Utješenović 1482Kamičac (Kroatija) 1551 12 17Alvinc (dabar Vinţu de Jos, Rumunija), Vengrijos valstybės ir bažnytinis veikėjas. Kardinolas (1551). G. Martinuzzi tėvas buvo kroatų bajoras, motina kilusi iš Venecijos patricijų šeimos. Nuo 1510 Paulinų ordino vienuolis. Dėl diplomatinių gabumų 1529 tapo karaliaus Jono Zapojajo, kovojančio dėl sosto su Austrijos erchercogu Ferdinandu I, patarėju ir iždininku. Nuo 1534 Nagyvárado (dabar Oradea) vyskupas. 1538 parengė slaptą abiejų varžovų sutartį (Jonui Zapojajui atiteko didesnė Vengrijos dalis ir karaliaus titulas). Nuo 1540 buvo mažamečio karaliaus Jono Zigmanto globėjas ir regentas. Turkams užėmus Budą 1541 sudarė su Ferdinandu I sutartį, kuri patvirtino 1538 sienas; karaliaus titulas atiteko Ferdinandui I, Transilvanija tapo savarankiška kunigaikštyste (formaliai Turkijos vasale). 1551 susitarė su Ferdinandu I dėl Vengrijos suvienijimo Habsburgų valdžioje (G. Martinuzzi liko Transilvanijos valdytoju, tapo Esztergomo arkivyskupu). Nužudytas jį išdavyste kaltinusio (G. Martinuzzi vėl ėmė mokėti duoklę sultonui) Ferdinando I nurodymu.