György József de Hevesy

György József de Hevesy

de Hevesy György József (Derdis Jožefas de Hèvešis) 1885 08 01Budapeštas 1966 07 05Freiburg, vengrų chemikas. Žydų kilmės. Vengrijos mokslų akademijos garbės narys (1948), daugelio šalių mokslų akademijų ir mokslinių draugijų narys.

Išsilavinimas ir veikla

1908 baigė Budapešto universitetą. Dirbo Ciuricho universitete, Karlsruhės aukštojoje mokykloje, Mančesterio universitete, Radžio tyrimo institute Vienoje, 1918–20 Budapešto universiteto, 1920–26 Teorinės fizikos instituto Kopenhagoje, 1926–34 Freiburgo, 1934–43 Kopenhagos, nuo 1943 Stokholmo universiteto profesorius. Per I pasaulinį karą tarnavo Austrijos‑Vengrijos kariuomenėje.

Mokslinė veikla

Tyrimų sritis – radiochemija. Vienas pirmųjų įrodė cheminių elementų izotopų tapatumą, 1913 su Friedrichu Adolfu Panethu sukūrė radioaktyviųjų izotopų (žymėtųjų atomų) metodą, jį pritaikė biocheminiams procesams tirti. 1923 (su Dirku Costeriu) atrado cheminį elementą hafnį, 1936 – samario radioaktyvumą. 1936 su chemike Hilde Levi sukūrė neutroninės aktyvacinės analizės metodą. 1941 atrado būdą sunkųjį vandenį panaudoti vandens balansui gyvuosiuose organizmuose tirti.

Apdovanojimai

Nobelio chemijos premija (1943).

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 10 444, krateris Mėnulyje.

2591