gyvéntojai, žmonių, gyvenančių Žemėje arba kurioje nors jos teritorijoje (žemyne, valstybėje, mieste, regione, rajone, seniūnijoje) visuma. Gyventojus apibūdina: jų skaičius, gyventojų tankis, natūralusis judėjimas (gimimai, mirimai), kalbinė, rasinė, religinė, lytinė sudėtis, šeiminė padėtis, išsilavinimas, užimtumas, ekonominis aktyvumas. Pasaulio gyventojų skaičius priklauso nuo natūralaus gyventojų prieaugio, o įvairių šalių, rajonų – ir nuo migracijos. Gyventojų natūralusis prieaugis priklauso nuo šalies socialinės ir ekonominės padėties, nuo technologinės pažangos lygio.
Gyventojų pasaulyje sparčiai gausėja, ypač Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Pirmąjį gyventojų milijardą (1827) pasaulis pasiekė per labai ilgą laikotarpį, antrąjį (1930) – per 100 m., trečiąjį (1960) – per 30, ketvirtąjį (1975) – per 15, penktąjį (1988) – per 13, šeštąjį (2000) – per 12, septintąjį (2012) – per 12 metų. Kai kuriose šalyse gyventojų skaičius mažėja. T. p. mažėja gyventojų gausėjimo tempai. Tarp gyventojų daugėja (nuo 20 a. antros pusės) vyresnio amžiaus žmonių, ypač ekonomiškai stipriose šalyse; vyksta demografinis gyventojų senėjimas. Nedidelėje pasaulio sausumos dalyje (apie 10 %) gyvena 70 % visų gyventojų; beveik trečdalyje sausumos negyvenama. Vyksta teritorinis gyventojų persiskirstymas, gyventojų migracija.
Vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus (urbanizacija). 1950 miestuose gyveno 29 %, 2003 metais – 48 % pasaulio gyventojų. Nuo 2008 pasaulio miestuose gyvena daugiau kaip 50 % gyventojų; ekonomiškai stipriose šalyse – 77,7 %, silpnose – 46,5 %. Šiaurės Amerikos (be Meksikos ir Vidurio Amerikos) miestuose gyvena 80 % visų jos gyventojų, Europos – 73, Lotynų Amerikos – 77, Australijos ir Okeanijos – 73, Azijos ir Afrikos – po 39 %. Islandijoje ir Izraelyje miesto gyventojai sudaro po 92 %, Didžiojoje Britanijoje ir Urugvajuje po 91 %, Argentinoje, Libane ir Olandijoje po 89 %, Lietuvoje 67 %. Prognozuojama, kad 2050 miestuose gyvens 67,2 % pasaulio gyventojų. Daugiausia gyventojų aglomeracijose.
Pasaulyje yra (įvairiais duomenimis) nuo 2000 iki 5000 tautų bei nacijų; daugiausia kinų, hindų, Jungtinių Amerikos Valstijų amerikiečių, bengalų, arabų, japonų, brazilų, rusų, vokiečių. Pasaulio gyventojai skirstomi į 3 pagrindines rases, į keliolika kalbų šeimų ir grupių (pasaulio kalbos). Dauguma tikinčiųjų išpažįsta budizmą, hinduizmą, islamą, judaizmą, krikščionybę, šintoizmą.
1
2
Gyventojų dalinė apskaita vykdoma nuo senovės laikų, sisteminga pradėta 16 amžiuje. Europoje ir Amerikoje reguliari apskaita vykdoma nuo 18 a. pabaigos–19 a. pradžios, kitose pasaulio dalyse nuo 20 amžiaus (gyventojų surašymas).
1989 Jungtinių Tautų vystymo programos įsteigta Pasaulio gyventojų diena kasmet minima 07 11.
1447