háiku (< jap.), háikus, hòkus, japonų poezijos žanras; 3 eilučių 17 skiemenų (pirmoje ir trečioje yra po 5, antroje – 7) eilėraštis. Kilo iš pirmų trijų tankos eilučių. 16 a. haiku turinys buvo komiško pobūdžio. 17 a. haiku žanrą ištobulino poetas Macuo Bašio. Iš pradžių haiku buvo skirtas vieno metų laiko gamtai apibūdinti. Vėliau temos kito, siužetai buvo imami iš literatūros, istorijos, legendų. Pasižymi įtaigumu, grakščiu stiliumi. Vakarų Europoje haiku rašė P. Eluard’as, C. Miłoszas, E. Poundas ir kiti. Haiku į lietuvių kalbą vertė V. Baltuškevičius, J. Baniulis, V. Dumčius, D. Kajokas, K. Korsakas ir kiti.
P: Drugelis sniege Kaunas 1999.
1251