Háilė Selãsijė I (Haile Selassie I), tikr. Tafari Makonnen 1892 07 23prie Hararo 1975 08 26Adis Abeba, Etiopijos imperatorius (1930–74). Ras Makonneno sūnus, imperatoriaus Meneliko II pusbrolis. 1907–10 Sidamo, 1910–16 – Hararo provincijų gubernatorius. Nuo 1916 regentas (valdė už imperatorę Zauditu). Nuo 1928 negusas, imperatoriumi karūnuotas 1930 mirus Zauditu, pasivadino Haile Selasije I. Buvo Etiopijos įstojimo į Tautų Sąjungą (1923) šalininkas. Įgyvendino politinių ir valdymo reformų: 1924 panaikino vergovę, 1931 paskelbė pirmąją Etiopijos konstituciją, įsteigė dvejų rūmų parlamentą (faktiškai – imperatoriaus patariamoji institucija). Vadovavo etiopų kovai per 1935–36 Etiopijos–Italijos karą. Etiopijai pralaimėjus, 1936–41 gyveno Didžiojoje Britanijoje.
Hailė Salasijė I
1941 britų ir etiopų kariuomenei išvadavus šalį grįžo. Toliau vykdė ūkio, švietimo, visuomenines reformas. 1955 paskelbė naują konstituciją, kuri suteikė Etiopijos piliečiams teisę rinkti atstovus į parlamento Deputatų Rūmus. Vienas Afrikos vienybės organizacijos įkūrėjų (1963).
Nuo 7 dešimtmečio pradžios didėjo nepasitenkinimas Hailės Selasijės I valdymu (dėl šalies atsilikimo, po 1973 sausros kilusio bado – 8–9 dešimtmetyje badavo keli milijonai žmonių, dėl sustiprėjusio nepriklausomybės judėjimo Eritrėjoje, sukilimų Ogadeno srityje ir Tigrėje). Per 1974 09 karinį perversmą nuverstas, iki mirties laikytas namų arešte.