Neuenfels Hans (Hansas Nòjenfelsas) 1941 05 31Krefeld 2022 02 06Berlynas, vokiečių dramos ir muzikinio teatro režisierius, rašytojas. Šiuolaikinės konceptualiosios režisūros vienas pradininkų Vokietijoje. Nuo 1961 Paryžiuje apie metus dirbo M. Ernsto padėjėju (jis padarė didelę įtaką H. Neuenfelso kūrybinei raidai). 1964 baigė Folkvango aukštąją mokyklą Essene. 7 dešimtmečio pirmoje pusėje studijavo ir M. Reinhardto seminare Vienoje. 1964 Vienos teatre Ateliertheater am Naschmarkt debiutavo kaip dramos režisierius, 1974 Niurnbergo valstybiniame teatre – kaip operos režisierius G. Verdi operos Trubadūras spektakliu. 1972–80 Frankfurto dramos teatro režisierius, 1986–90 Berlyno teatro Freie Volksbühne generalinis direktorius. 2005–22 Bavarijos, 2006–22 – Berlyno dailės akademijos narys. Pastatė dramos spektaklių pagal klasikinių (Euripido Medėja 1975, F. Wedekindo Lulu 1977, J. W. Goetheʼs Ifigenija Tauridėje 1979, Sofoklio Antigonė 2017) ir šiuolaikinių dramaturgų kūrybą.
Hans Neuenfels
H. Neuenfels. A. Reimanno operos Lyras spektaklio scena (2009, scenografas Hansjörgas Hartungas, kostiumų dailininkė Elina Schnizler, centre: Glosterio grafas – Jensas Larsenas; Komische Oper Berlin)
Režisavo daugiau kaip 50 operos ir muzikinio teatro spektaklių žymiausiuose Europos operos teatruose (Vienos valstybinėje operoje, Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene, Berlyno valstybinėje operoje, Komische Oper Berlin) ir festivaliuose (Zalcburgo, Bayreutho); svarbiausi: G. Verdi Trubadūras (1974, 1996), Aida (1980), Likimo galia (1982), F. Schrekerio Paženklintosios (1981), R. Wagnerio Niurnbergo meisterzingeriai (1993), Lohengrinas (2010), W. A. Mozarto Pagrobimas iš seralio (1998), Visos jos tokios (2000), Idomenėjas (2003), J. Strausso Šikšnosparnis (2001), L. Janáčeko Makropulo receptas, L. van Beethoveno Fidelijus, D. Šostakovičiaus Ledi Makbet iš Mcensko apskrities (visi 2004), J. S. Mayro Medėja Korinte (2010), R. Strausso Ariadnė Nakse (2015), P. Čaikovskio Pikų dama (2018).
Sukūrė operų‑filmų ir operų ekranizacijų televizijai, režisavo vaidybinių biografinių filmų apie žymius rašytojus (Kelionė į paslėptą gyvenimą / Reise in ein verborgenes Leben 1983, apie J. Genet, Europa ir antras obuolys / Europa und der zweite Apfel 1988, apie H. von Kleistą). Išleido poezijos knygų, romanų, pjesių, autobiografiją Šunsnukio knyga: Autobiografinės stotys (Das Bastardbuch: Autobiografische stationen 2011). Sukūrė libretų operoms: Adrianos Hölszky (g. 1953) Džiuzepė ir Silvija (premjera 2001 Stuttgarto valstybinėje operoje), Moritzo Eggerto (g. 1965) Sraigė (premjera 2004 Mannheimo nacionaliniame teatre), operai su fortepijonu Schumannas, Schubertas ir sniegas (ir kompozitorius, premjera 2005 Ruhro trienalėje). Dirbo ir kaip operos spektaklių dramaturgas – spektakliams būdinga šių laikų ženklai, siužeto aktualizavimas, radikalios personažų socialinių vaidmenų transformacijos.
H. Neuenfelsas laikomas vienu žymiausių vokiečių režisūrinio teatro atstovų, vadinamas operos pasaulio išsišokėliu (pranc. enfant terrible). Kritikuotas už itin seksualizuotas scenas, provokatyvias interpretacijas. Pelnė įvairių teatro apdovanojimų.
3227