Selye Hans (Hansas Sèljė, Šèjė), tikr. vardai Hans Hugo Bruno 1907 01 26Viena 1982 10 16Montréal, vengrų kilmės Kanados gydytojas endokrinologas. Dr. (1931).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1929 baigė Prahos vokiškąjį universitetą, studijavo Paryžiaus ir Romos universitetuose. 1931 išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas iki 1932 dirbo Johnso Hopkinso universitete, 1932–45 – McGillio universitete Montréalyje, 1945–76 – Montréalio universitete, šio universiteto Eksperimentinės medicinos ir chirurgijos instituto direktorius; profesorius (1941). 1979 su A. Toffleriu įkūrė Kanados streso institutą. 1936 žiurkei sušvirkštęs kiaušidžių hormonų nustatė, kad jie sutrikdė skydliaukės veiklą, sukėlė skrandžio ir dvylikapirštės žarnos išopėjimą, antinksčių paburkimą ir laboratorinių gyvūnų žūtį. Sukūrė vadinamąją adaptacinio streso teoriją, pagal kurią tokį poveikį daro bet kuri kita toksinė medžiaga, infekcija, fizinis sužalojimas, aplinkos poveikis ir emocinis stresas. Įrodė, kad stresas slopina endokrininės sistemos funkciją ir sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, arterinę hipertenziją (šių ligų grupę pavadino adaptacijos ligomis). Parašė daugiau kaip 1700 mokslo straipsnių.
Hans Selye
Knygos
Parašė daugiau kaip 30 knygų, svarbiausios Gyvenimo stresas (The Stress of Life 1956), Stresas be distreso (Stress Without Distress 1974).