Harold Bloom
Bloom Harold (Haroldas Blùmas) 1930 07 11Niujorkas 2019 08 14New Haven, Jungtinių Amerikos Valstijų literatūros kritikas, rašytojas. Žydų kilmės. Dr. (1955). 1951 baigė Cornellio universitetą, 1955 – Yale’io universitetą. 1988–2004 dėstė Niujorko universitete. Jaunystėje didelę įtaką padarė N. Fryeʼaus darbai. Priskiriamas dekonstruktyvizmui, vadinamajai amerikietiškajai, arba Yale’io mokyklai.
Harold Bloom
Ankstyvieji darbai skirti romantizmo literatūrai, jos ištakoms 18 a. ir įtakoms 20 a. pabaigos poetų kūrybai (knygos Shelley’io mitokūra / Shelley’s Mythmaking 1959, Vizionierių kompanija: Anglų romantizmo poezija / The Visionary Company: A Reading of English Romantic Poetry 1961, papildytas leidimas 1971, Yeats 1970, Žiedininkai bokšte: Romantizmo tradicijos studijos / The Ringers in the Tower: Studies in Romantic Tradition 1971). Sukūrė ir išvystė originalią kūrybinės įtakos, sąmoningai klaidingos interpretacijos teoriją (Įtakos baimė / The Anxiety of Influence 1973, Klaidingo skaitymo žemėlapis / A Map of Misreading 1975, Įgalintos vaizduotės figūros / Figures of Capable Imagination 1976, rinktinė Įtakos poetika: Nauja ir rinktinė kritika / The Poetics of Influence: New and Selected Criticism 1988), vėliau šią temą pratęsė knygoje Įtakos anatomija: Literatūra kaip gyvenimo būdas (The Anatomy of Influence: Literature as a Way of Life 2011).
Dalį darbų paskyrė Biblijos tyrimams (Sugriauti šventas tiesas: Poezija ir tikėjimas nuo Biblijos iki šių dienų / Ruin the Sacred Truths: Poetry and Belief from the Bible to the Present 1989). Biblijos tekstų knygai Knyga J (The Book of J 1990) parašė komentarus ir esė; H. Bloomas iškėlė hipotezę, kad ankstyviausius žinomus Biblijos tekstus parašė moteris, gyvenusi Dovydo ir Saliamono laikais. Religinės temos nagrinėjamos studijose Kabala ir kritika (Kabbalah and Criticism 1975), Amerikos religijos (The American Religions 1992), Tūkstantmečio ženklai (Omens of Millennium 1996), Jėzus ir Jahvė: Dieviškieji vardai (Jesus and Yahweh: The Names Divine 2005), romane Skrydis pas Liuciferį (The Flight to Lucifer 1979).
Kita svarbi tyrimų dalis – literatūros kanonas. Žymiausiame veikale Vakarų kanonas: Amžių knygos ir mokykla (The Western Canon: The Books and School of the Ages 1994) pateikė anglakalbės Vakarų literatūros kanoną susitelkdamas į estetinį vertinimą ir atmesdamas politinius kriterijus. Šią temą pratęsė knygose Shakespeareʼs: Žmogaus išradimas (Shakespeareʼs: The Invention of the Human 1998), Kaip ir kodėl skaityti (How to Read and Why 2000), Hamletas: Poema be ribų (Hamlet: Poem Unlimited 2003), Demonas žino (The Daemon Knows 2015, aptarė 12 žymiausių Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojų), sudarė ir parašė komentarus rinktinei Geriausi eilėraščiai anglų kalba: Nuo Chaucerio iki Frosto (The Best Poems of the English Language: From Chaucer Through Frost 2004). Bendradarbiaudamas su leidykla Chelsea House Publishers leido seriją BioCritiques, apimančią rašytojų išsamias biografijas ir kritinę analizę, t. p. parengė literatūrinių gidų, antologijų ir kitų knygų.
Iš viso parašė per 50 knygų, kurios išverstos į daugiau kaip 40 kalbų.