Hopkins Harry Lloyd (Haris Loidas Hòpkinsas) 1890 08 17Sioux City (Ajovos valstija) 1946 01 29Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų politikas. Artimas prezidento F. D. Roosevelto bendradarbis.
1912 baigė Grinellio koledžą (Ajovos valstija). 1913–24 vadovavo Vargingųjų gyvenimo sąlygų pagerinimo asociacijos (Association for Improving the Condition of the Poor) skyriui, 1924–32 – Niujorko tuberkuliozės ir sveikatos apsaugos asociacijos direktorių tarybai, 1932–33 – Niujorko valstijos Laikinajai nepaprastosios pagalbos administracijai (Niujorko valstijos gubernatorius tuo metu buvo F. D. Rooseveltas). 1932 F. D. Rooseveltą išrinkus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu buvo pakviestas dirbti į Vašingtoną. Vienas Naujojo kurso programos įgyvendintojų. 1933–35 vadovavo Federalinei nepaprastosios pagalbos administracijai (Federal Emergency Relief Administration), 1935–38 – Darbo pažangos administracijai (Works Progress Administration); H. L. Hopkinsui vadovaujant 1933–38 sukurta apie 8 mln. darbo vietų, nutiesta apie 1 mln. km kelių, pastatyta apie 125 000 viešųjų pastatų, apie 124 000 tiltų ir kita. 1938–40 prekybos sekretorius (ministras).
Harry Lloyd Hopkins
1940 atsistatydino dėl sveikatos, bet liko vienas artimiausių F. D. Roosevelto bendradarbių. Per II pasaulinį karą buvo pagrindinis užsienio politikos patarėjas ir įtakingiausias diplomatas. Dalyvavo rengiant lendlizo įstatymą (1941 03), būdamas atsakingas už jo įgyvendinimą daug kartų lankėsi Londone ir Maskvoje aptarti tiekimų ir karo strategijos, aktyviai prisidėjo prie Sąjungininkų koalicijos subūrimo. Dalyvavo Kasablankos, Kairo, Teherano, Jaltos ir kitose Sąjungininkų lyderių konferencijose. Jau po F. D. Roosevelto mirties (1945) dalyvavo organizuojant Potsdamo konferenciją.