Heidelbergo universitetas

Hedelbergo universitètas (Universität Heidelberg), nuo 1803 Ruprecht-Karls-Universität Heidelberg (Hedelbergo Rùperto ir Kãrolio universitètas), seniausias Vokietijos ir vienas seniausių Europos universitetų. 2004 veikė 12 fakultetų: Chemijos ir geologijos, Elgesio ir kultūros mokslų, Filosofijos, Fizikos ir astronomijos, Gamtos mokslų, Mannheimo klinikinės medicinos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Socialinių mokslų ir ekonomikos, Šiuolaikinės filologijos, Teisės, Teologijos; apie 27 000 studentų, 3000 dėstytojų. Yra 8 mokslinio tyrimo institutai ir mokslo centrai, biblioteka (įkurta 1386; 3,13 mln. tomų, iš jų 6600 rankraščių, 1800 inkunabulų, t. p. senovinių žemėlapių), fakultetų bibliotekos, universitetinė klinika, Archeologijos, Egiptologijos, Geologijos, Mineralogijos, Zoologijos muziejai, botanikos sodas (įkurtas 1593). Leidžia metraštį Heidelberg Jahrbücher, Ruprecht-Karls.

Heidelbergo universiteto Senoji aula (1885, architektas J. Durmas)

1386 Heidelbergo universitetą įkūrė Heidelbergo kurfiustas ir pfalcgrafas Ruprechtas I. Veikė Medicinos, Teisės, Teologijos ir Laisvųjų menų (16 a. pertvarkytas į Filosofijos) fakultetai. 15–16 a. buvo žymus humanizmo ir reformacijos centras. Universitete studijavo ir dėstė G. W. F. Hegelis, K. Fischeris, R. W. Bunsenas, G. R. Kirchhoffas, H. L. F. von Helmholtzas, P. Lenardas, A. Kosselis, O. F. Meyerhofas, R. J. Kuhnas, W. Bothe, H. D. Jensenas, G. Wittingas, B. Sakmannas. Heidelbergo universiteto 8 mokslininkai yra gavę (iki 2004) Nobelio premiją.

Nuo 16 a. antros pusės universitete studijavo Lietuvos didikai ir bajorai: 1586 Petras Valavičius, 1589 Jonas Skuminas (Tiškevičius), Lukas ir Jurgis Masalskiai, 1591 Jonas ir Mikalojus Hlebavičiai, Jonas Sapiega, 1608 Aleksandras ir Jurgis Naruševičiai, 1618 Hektoras Dovydas Čičinskas, 1664 Povilas Radziminskis ir kiti. Po Pirmojo pasaulinio karo čia studijavo V. Gustainis, matematikas P. Katilius, J. Puzinas ir kiti. Heidelbergo universiteto leidykla išleido M. Niedermanno, A. Senno, F. Brenderio Lietuvių rašomosios kalbos žodyną (Wörterbuch der litauischen Schriftsprach 5 tomai 1932–68). Heidelbergo universiteto C. Winterio knygynas (įkurtas 1822) 1879–1923 išleido 17 lietuvių filologijos veikalų ir Lietuvių literatūros draugijos pranešimų (Mitteilungen der Litauschen literarischen Gesellschaft) 31 sąsiuvinį; iki šiol jame prekiaujama senaisiais ir 20 a. išleistais lietuvių filologijos veikalais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Heidelbergo universitetas bendradarbiauja su Vilniaus universitetu.