Hekãtė (Hekatē), graikų mitologijoje – sutemų, nakties šmėklų, kerėjimo deivė. Chtoninė dievybė, jungianti mirusiųjų bei gyvųjų pasaulį: Hekatė buvo ir tamsos, ir mėnulio deivė (artima Selenei). Kaip ir Artemidė, hekatė buvo medžiotoja – lydima daugybės šunų ji medžiodavusi tarp šešėlių, numirėlių, kapinėse. Naktį kartu su vėlėmis Hekatė sklandydavo prie kapų ir kryžkelėse – ten dažniausiai stovėdavo jos atvaizdai, jai būdavo aukojami šunyčiai, juodi ėriukai, medus.
Šventas Hekatės gyvūnas – šuo. Buvo vaizduojama aukšta moterimi (kartais – triveide ir šešiaranke, dažnai su gyvatėmis plaukuose), laikančia fakelą rankoje.
1825
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.