Hèlijas (Hēlios), senovės graikų saulės dievas. Titano Hiperiono ir titanidės Tėjos sūnus, aušros deivės Eos ir mėnulio deivės Selenės brolis. Į žėrintį vežimą pasikinkęs ketvertą ugninių žirgų Helijas kiekvieną dieną skrieja per dangų iš rytų į vakarus; nusileidęs vakaruose, auksine valtele plaukia ligi patekėjimo vietos. Iš dangaus matąs visus dievų bei žmonių darbus (nusikaltusius apakinąs).
Helenistiniu laikotarpiu tapatintas su savo tėvu Hiperionu, nuo 5 a. prieš Kristų – su Apolonu.
Helijas buvo vaizduojamas apsuptas spindulių, baisiomis degančiomis akimis, dažniausiai važiuojantis karieta, su saulės rutuliu rankoje. Helijo kulto centras – Rodo sala. Senovės Romoje Heliją atitiko Solis.
1825
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.