heloftai (gr. helos – pelkė + phyton – augalas), pelkėtų vietų ir vandens telkinių pakraščių augalai. Helofitai auga vandens telkinių pakraščiuose ir seklumose, dažniausiai daugiau kaip 2 m gylyje arba ten, kur paviršinis vanduo. Apatinė jų stiebų dalis dažnai būna apsemta vandens. Augti nepalankų laikotarpį helofitų pumpurai praleidžia po vandeniu, todėl pagal gyvenimo formų klasifikaciją jie priskiriami hidrofitams. Pagal aukštį helofitai skiriami į aukštuosius helofitus (paprastoji nendrė, ežerinis meldas, plačialapis švendras) ir žemuosius helofitus (skėtinis bėžis, gyslotinis dumblialaiškis, šakotasis šiurpis).
849
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.