Stangerup Henrik (Henrikas Stángerupas) 1937 09 01Kopenhaga 1998 07 04Kopenhaga, danų rašytojas, režisierius. 1956–60 Kopenhagos universitete studijavo teologiją, 1964 – kino meną Paryžiuje.
Henrik Stangerup
1958 debiutavo novelių rinkiniu Mažosios Vilties kelionė (Lille Håbs rejse), 1961 išleido novelių rinkinį Žalia ir juoda (Grønt og sort). Sukūrė romanus Gyvatė krūtinėje (Slangen i brystet 1969), Melas po melo (Løgn over løgn 1971), S. Kierkegaard’o suformuluotos teorijos apie gyvenimo pakopas (estetinę, etinę ir religinę) sampratos įkvėptą istorinių romanų trilogiją Kelias į Lagoa Santą (Vejen til Lagoa Santa 1981), Sunku mirti Dieppe (Det er svært at dø i Dieppe 1985), Brolis Jokūbas (Broder Jacob 1991). Parašė esė, autobiografinį romaną, reportažų apie Braziliją. Romane antiutopijoje Žmogus, kuris norėjo būti kaltas (Manden der ville være skyldig 1973, filmas 1990, režisierius O. Roosas) polemizuojama su utopiška komunistine svajone apie visuomenę, gyvenančią be rūpesčių ir kaltės, kritikuojama gerovės valstybės idėja.
Kūryboje atsiskleidžia asmeninės laisvės troškimas, net jei tai reiškia laisvę klysti, ir skeptiškas bet kokios ideologijos vertinimas, konformizmo kritika. Kūriniai polemiški, jautriai tiriantys gyvenamojo laikotarpio aktualijas. Režisavo filmų (Suteik Dievui sekmadieniais šansą / Giv Gud en chance om søndagen 1970, Pavojingi bučiniai / Farlige Kys 1972, Žemė plokščia / Jorden er flad 1976, su brazilų rašytoju F. Wolfu), parašė scenarijų. Kūrinių paskelbta lietuvių kalba.
65