Heñrikas Valuã (lenk. Henryk Walezy, pr. Henri de Valois) 1551 09 19Fontainebleau 1589 08 02Saint-Cloud (netoli Paryžiaus), Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1573–75), Prancūzijos karalius Heñrikas III (1575–89). Valua dinastijos, Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči sūnus. Pasižymėjo per kovas su hugenotais. Prancūzijos karalius Karolis IX 1569 aštuoniolikmečiam broliui Henrikui suteikė aukščiausiąjį – generalisimo – karinį laipsnį (gavo pirmasis pasaulyje). Dalyvavo 1572 Baltramiejaus nakties hugenotų žudynėse. 1572 mirus Žygimantui Augustui Prancūzija Henriką Valua pasiūlė į Abiejų Tautų Respublikos valdovus. Dėl hegemonijos Europoje Valua varžėsi su Habsburgais ir siekė Abiejų Tautų Respubliką padaryti savo sąjungininke. Henriko kandidatūrą rėmė ir Turkija. Iš daugelio pretendentų į valdovus Lenkijos ir atskirai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai išsirinko Henriką Valua; jis tapo pirmuoju elekciniu (rinktu) Abiejų Tautų Respublikos valdovu.

Henrikas Valua (aliejus, 1768–71, dailininkas M. Bacciarelli, Varšuvos karalių pilies muziejus)

lenkų pasiuntiniai pas Henriką Valua (litografija, apie 1835, dailininkas Frédéricas Sorrieu; J. U. Niemcewicziaus Senosios Lenkijos iliustracija)

išrinktasis Lenkijos karalius Henrikas priima ir patvirtina Elekcinio seimo nutarimą, jam atvežtą lenkų pasiuntinių (1573 09 10, Paryžius; Krokuvos nacionalinis muziejus)

1573 buvo sudaryta Abiejų Tautų Respublikos Seimo sutartis (Pacta conventa) su kandidatu ir priimti vadinamieji Henriko artikulai (nuolatinė vėlesnių Pacta conventa dalis). 1574 02 15 Henrikas vainikuotas Lenkijos karaliumi. Henrikas Valua valdyti stengėsi savarankiškai ir įsipareigojimų netesėjo, klausė motinos Kotrynos Mediči patarimų. Mažai rūpinosi valstybės reikalais, daug laiko skyrė prancūzų dvarui būdingiems pokyliams ir pasilinksminimams. Žlugo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų (ponų) viltys su jo parama atgauti Ukrainos žemes, prarastas sudarant Liublino uniją (1569). Sužinojęs, kad mirė brolis Prancūzijos karalius Karolis IX, Henrikas 1574 06 18 slapta pabėgo į Prancūziją ir 1575 02 tapo jos karaliumi. 1576 taikos sutartimi, baigusia hugenotų karus, hugenotai iš jo ediktu gavo religinių ir politinių laisvių; tai papiktino katalikus. Jie susivienijo į Šventąją lygą ir kandidatu į sostą iškėlė savo vadovą Henri I de Guise’ą, 1588 05 užėmė Paryžių.

Henrikas Valua pabėgo iš sostinės, jo nurodymu 1588 12 be teismo nužudyti pretendentas į karalius ir jo brolis; tai padidino krizę šalyje. Sukilę paryžiečiai reikalavo, kad jis atsistatydintų. Henrikas Valua susitaikė su hugenotų vadovu Navaros karaliumi Henriku III Burbonu, abiejų pajėgos apsiautė Paryžių. Grįžtantį į sostinę Henriką Valua nudūrė katalikų vienuolis: radikaliausių katalikų nuomone, buvo padaręs pernelyg daug nuolaidų hugenotams, pvz., jų vadovą pripažinęs oficialiu savo įpėdiniu.

Henriko mirtimi baigėsi Valua dinastija.

Henrikas Valua praneša Albrechtui Frydrichui Brandenburgiečiui, kad išsiuntė komisarus Prūsijos padėčiai sureguliuoti (1574 05 22, Krokuva; Krokuvos nacionalinis muziejus)

415

1412

-Valua; -Valois

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką