hèrma (gr. hermēs – stulpas su Hermio galva), dekoratyvinis architektūros ir taikomosios dailės elementas, naudotas 15–19 amžiuje. Statyti hermos formos piliastrai, konsolės, parkų skulptūros, daryti relikvijoriai, baldų, metalo dirbinių puošmenos. Jų stilistikoje ryšku vyraujančio stiliaus bruožai. Lietuvoje išliko renesansinių (Kretingos bažnyčios portalo portretinės hermos, 17 a. pradžia), barokinių (Pažaislio bažnyčios kapitulos salės, zakristijos hermos, 18 a. pabaiga) hermų.
917
2972
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.