Hèrmis (Hermēs), senovės graikų Olimpo dievas. Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus. Hermio veikla įvairialypė: jis buvo dievų pasiuntinys ir jų valios vykdytojas, mirusiųjų ir gyvųjų, t. p. dievų ir žmonių tarpininkas, mirusiųjų sielų į Hado karalystę vedlys (viena seniausių Hermio pareigų), keliauninkų globėjas. Hermis – gudrus ir apsukrus, todėl buvo ne tik prekybos dievas, bet ir vagių bei apgavikų globėjas. Hermio statulos (dažniausiai akmeniniai stulpai su Hermio galvomis – hermos) ir aukurai stovėjo gatvėse, pakelėse, aikštėse; per pavasario atgimimo ir mirusiųjų minėjimo šventes Antesterijas jam buvo aukojama medus, pyragėliai, kiaulės, ėriukai. Buvo vaizduojamas apsiavęs sparnuotus sandalus, su auksiniu skeptru ar sparnuotu šalmu, kartais – su ėriuku ant pečių arba su pinigine rankoje (vaizduotas bandų globėju arba prekybos dievu). Senovės Romoje Hermį atitiko Merkurijus.
Hermis (Lisipo skulptūros Hermis ilsisi marmurinė romėnų kopija, 2 a. prieš Kristų; Nacionalinis Neapolio archeologijios muziejus)
1825