hesichãzmas (gr. hēsychia − ramybė), mistinė asketinė religinė pažiūra ir praktika Rytų Bažnyčioje. Pabrėžiamas išorinės (tylėjimas) ir vidinės (aistrų atsižadėjimas, atsigręžimas į Dievą) ramybės mokymasis, meditacija ir malda. Tai būtina norint išlaikyti realią mistinę vienybę su Dievu. Hesichazmas pradėjo formuotis 3 a. vienuolynuose Romos imperijos rytinėje dalyje. Vienas žymiausių hesichazmo teoretikų buvo G. Palamas. Vėliau hesichazmą plėtojo M. Kabasilas, Jonas Kantakuzinas (1292–1383); jie neigė pasaulio racionalaus pažinimo galimybę, vieninteliu galimu pažinimo būdu laikė savistabą.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.