hibrdas (lot. hibrida – mišrūnas), žodis, kuris, be savo kalbos, turi ir kitų kalbų kilmės nekaitybinių morfemų. Svetimos kilmės morfemos gali būti šaknys (knyg-ýnas, knỹg-ius, knyg-nešỹs, maldã-knyg-ė) arba žodžių darybos afiksai (dainušk-à, kontr-žvalgýba). Hibridas atsiranda dėl kitų kalbų žodžių dalinio morfeminio vertimo (kalkiavimo), vėlesnio skolinių perdirbimo ar naujų žodžių darybos pavartojant anksčiau pasiskolintas morfemas. Užsienio kalbotyroje paplitęs apibrėžimas, kad hibridai esą žodžiai su skirtingų kalbų kilmės morfemomis, lietuvių kalbai ir kitoms panašios (sintetinės) sandaros kalboms netinka, nes yra per platus (apimtų ir visus kaitomų kalbos dalių skolinius).
2701
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.