hidrogeochemija

hidrogeochèmija (hidro… + geochemija), hidrogeologijos šaka. Hidrogeochemija glaudžiai susijusi su geochemija. Tiria požeminio vandens kilmę, cheminę sudėtį ir jos kaitą dėl gamtinio ir antropogeninio poveikio. Hidrogeochemija skirstoma į izotopų hidrogeochemiją (tiria vandens ir jame ištirpusių dujų stabiliųjų ir radioaktyviųjų elementų pasiskirstymą ir migraciją požeminiuose sluokniuose), naftos telkinių hidrogeochemiją (tiria telkinio kontūro ir naftingųjų rajonų požeminių vandenų specifiką), hidrogeocheminę paieškų metodiką (nustato dėsningą cheminių elementų paplitimo požeminiuose vandenyse erdvinį ir genetinį ryšį su mineralų telkiniais), paleohidrogeochemiją (atkuria hidrogeocheminių procesų cikliškumą, tiria požeminio vandens amžių ir kilmę izotopiniais metodais, vandenų pusiausvyrą su mineralais ir sudėties sąsają su litologija, prognozuoja naudingųjų iškasenų telkinius). Naudojami analizinės ir fizikinės chemijos metodai. Hidrogeochemijos tyrimų duomenys svarbūs naudingųjų iškasenų telkinių paieškoms, kurortologijai, požeminių vandenų apsaugai nuo antropogeninės taršos, inžinerinei geologijai įvertinant statinių pamatų ir kitų statybinių konstrukcijų galimą irimą dėl požeminio vandens poveikio. Hidrogeochemija, kaip savarankiška mokslo šaka, susiklostė 20 a. iš hidrochemijos, geochemijos ir hidrogeologijos.

Lietuvoje

Lietuvoje platesnio masto hidrogeochemijos tyrimai pradėti 20 a. 8–9 dešimtmečiais kartografuojant Lietuvos teritorijos požeminio vandens slūgsojimo sąlygas 1:200 000 masteliu, tiriant gėlo ir mineralizuoto vandens cheminę sudėtį. Hidrogeocheminiai tyrimai buvo atliekami tiriant Baltijos artezinio baseino vystymosi paleohidrogeologines sąlygas, Lietuvos teritorijos naftingumą.