hidroksidai

hidroksdai (gr. hydōr – vanduo + lot. oxy(genium) – deguonis < gr. oxys – aštrus, rūgštus), neorganiniai junginiai, kurių molekulėje yra hidroksido jonas OH^–. Bendroji formulė M(OH)_n; čia M – metalas. Hidroksidai yra bazės arba amfoteriniai junginiai, pvz., Be(OH)₂, Zn(OH)₂, Al(OH)₃, Ga(OH)₃. Šarminių metalų ir šarminių žemių metalų hidroksidai vadinami šarmais. Šarminių metalų hidroksidai gerai tirpsta vandenyje, kitų metalų – blogiau; jų tirpalai dažniausiai būna gelio, turinčio vandens molekulių, pavidalo. Tirpdami vandenyje hidroksidai disocijuoja į metalo ir hidroksido jonus. Hidroksidai reaguodami su rūgštimis sudaro druskas. Amfoteriniai hidroksidai reaguoja ir su rūgštimis, ir su bazėmis: Zn(OH)₂ + 2HCl → ZnCl₂ + 2H₂O, Zn(OH)₂ + 2KOH → K₂[Zn(OH)₄]. Dauguma iš oro sugeria anglies dioksidą – susidaro karbonatai, reaguoja su druskomis – susidaro netirpus junginys arba išsiskiria dujos, pvz., 3KOH + FeCl₃ → Fe(OH)₃↓ + 3KCl, NaOH + NH₄Cl → NaCl + NH₃↑ + H₂O. Hidroksidai gaunami chemiškai aktyviems metalams sąveikaujant su jų oksidais ir vandeniu, vykstant mainų reakcijai tarp druskos ir šarmo. Gamtoje randami mineralų pavidalo, pvz., hidrargilitas Al(OH)₃, brusitas Mg(OH)₂. Taip pat yra vandenyje tirpių organinių hidroksidų (NR₄)OH (R – CH₃, C₂H₅). Naudojami chemijos pramonėje, žemės ūkyje.