hidrometeòrai (hidro… + meteoras), atmosferos reiškiniai, susiję su įvairaus būvio (skysto, kristalinio ir mišraus) vandens dalelėmis, krintančiomis iš debesų ir atmosferos, susidarančiomis ant įvairių paviršių ir plūduriuojančiomis ore arba pakeltomis vėjo.
Pagal susidarymą hidrometeorai skirstomi į 4 pogrupius. Iškrintantys iš debesų ir atmosferos hidrometeorai (atmosferos krituliai) yra dulksna, lietus, sniegas (snaigės arba sniego dribsniai), sniego grūdai ir granulės, kruša, ledo kristalai, šlapdriba (tirpstantis sniegas, dažnai kartu su lietumi arba dulksna) ir ledo kapsulės. Susidarantys ant objektų ir žemės paviršiaus – rasa, šarma, grūdėtasis ir kristalinis šerkšnas, lijundra, plikledis – būna iš vandens lašelių, kristalų arba amorfinės struktūros; susidaro dėl vandens fazinių virsmų (kondensacijos, kristalizacijos, sublimacijos) ant žemės paviršiaus, augalų, daiktų ir įvairių kitų objektų.
Plūduriuojantys ore – rūkas iš vandens lašelių arba ledo kristalų, rūkana; dėl lašelių ir ledo kristalų sankaupos sumažėja matomumo nuotolis. Pakeltiems vėjo hidrometeorams priskiriama pažemio pustymas (vyksta žemiau akių lygio) ir pūga. Dėl vėjo pakeltų ir pažemio oro sluoksnyje pernešamų sniego dalelių t. p. sumažėja matomumo nuotolis.
iš debesų krintantys hidrometeorai
Meteorologijos stotyse specialiais prietaisais matuojamos įvairios hidrometeorų kiekybinės charakteristikos (pvz., kritulių kiekis ir intensyvumas, matomumo nuotolis rūke, vėjo greitis pūgos metu ir kita).
-hidrometeoras
1163