hierárchija (gr. hieros – šventas + archē – valdžia), Bažnyčios organizacinė struktūra. Apibrėžta Kanonų teisės kodekso (1983). Ją sudaro Bažnyčią valdančių asmenų, turinčių šventimų ir jurisdikcijos galią, visuma. Jėzus Kristus įkūrė Bažnyčią iš 12 apaštalų (Mk 3, 13; Mt 10, 15–17), vienam jų – Petrui – suteikė pirmumo teisę kitų apaštalų atžvilgiu (Jn 21, 15–17). Apaštalų įpėdiniai yra vyskupai, Petro įpėdinis – popiežius, renkamas iš kardinolo rangą turinčių vyskupų. Bažnytinė valdžia yra dvigubos galios, todėl jos hierarchija dviguba: šventimų hierarchija (lot. potestas ordinis) įgyjama dieviška tvarka (lot. ordinatione divina), priėmus diakono, kunigo (presbiterio), vyskupo šventimus, jurisdikcijos hierarchija (lot. potestas iurisdictionis) – kanoniniu skyrimu arba rinkimu: vikarai, bažnyčių rektoriai, klebonai, dekanai, ordinarai, metropolitai, kardinolai, popiežius. Bažnyčią valdantys asmenys pavaldūs vieni kitiems pagal turimus laipsnius ir einamas pareigas. Hierarchijos aukščiausią grandį sudaro popiežius ir Vyskupų kolegija. Kitos grandys: Vyskupų sinodas, kardinolai, Romos kurija, popiežiaus legatai. Dalinės Bažnyčios (metropolijos) hierarchiją sudaro vyskupai ordinarai, vyskupai koadjutoriai ir augziliarai, bažnytinės provincijos – arkivyskupai metropolitai, daliniai susirinkimai, Vyskupų konferencija, vyskupijos sinodas, vyskupijos kurija; kolegialias vyskupijos valdymo struktūras sudaro ekonomo, kunigų ir pastoracinės tarybos, kanauninkų kapitula, kur pastarosios nėra – konsultorių kolegija. Žemiausią grandį sudaro dekanai, klebonai, bažnyčių rektoriai, vikarai. Apie hierarchiją kalbama Vatikano II susirinkimo (1962–65) dogminėje konstitucijoje Lumen gentium (1964).
912
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.