hiperborjai (gr. Hyperboreoi < hyper – anapus + Boreas – šiaurė), graikų mitologijoje – tauta, gyvenanti už Borėjo (Šiaurės vėjo personifikacija), t. y. tolimoje šiaurėje.
Artimi dievams, buvo Apolono žyniai ir numylėtiniai. Hiperborėjai leisdavo laiką šnekučiuodamiesi, giedodami himnus ir rinkdami Apolonui aukas (jas siųsdavo į Delo salą), puotaudami bei linksmindamiesi. Persisotinę palaimingu gyvenimu hiperborėjai savo noru nušokdavo nuo uolos į jūrą (mirtį jie suvokė kaip išsilaisvinimą nuo gyvenimo pertekliaus).
Hiperborėjai laikomi Apolono hipostaze (dievo atributu bei abstrakčių bruožų personifikacija); jiems priklausė Apolono fetišiniai simboliai strėlė, varnas ir stebuklingą galią turintis lauras. Nuvykę į Graikiją hiperborėjų žyniai Abaris ir Aristajas išmokė žmones muzikos, kurti himnus bei poemas, statyti (pastatydino Delfų šventyklą).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.