hipostãzė (gr. hypostasis – pagrindas, esmė) Dievybės atributas, artimas jos abstrakčių bruožų personifikacijai ir tapęs savarankišku. Būdinga politeistinėms religijoms. Hipostazės dažniausiai tampa atskiromis dievybėmis (senovės egiptiečių religijoje Maat – tiesos ir teisingumo, senovės graikų Dikė – teisingumo, Nikė – pergalės, romėnų Paksė – taikos, Konkordija – santarvės, Viktorija – pergalės deivės). Gnosticizme Dievo ir pasaulio pradų hipostazėmis buvo laikomi eonai (Dievo emanacija).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.