Hissaro kultūra (Hisãro kultūrà, Gisãro kultūrà), Hesaro kultūra, eneolito ir bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi ketvirtame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartiniame Šiaurės rytų Irane. Pavadinta pagal Hissaro gyvenvietės (prie Damkano, Semnano provincija) pavadinimą. Ši kultūra susiklostė iš vietinių kultūrų veikiama Sejalko kultūros.
Žmonės gyveno stačiakampiuose nedegtų plytų namuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste.
Trečio tūkstantmečio antroje pusėje–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Hissaro kultūra klestėjo: mokėta išgauti ir apdirbti geležį, naudota lipdyta, puošta geometriniu ornamentu ir žiesta keramika su ožių, leopardų ir paukščių piešiniais, akmeniniai įrankiai, metaliniai dirbiniai. Šiuo laikotarpiu susiklostė socialiniai sluoksniai; prie Hissaro gyvenvietės rastas namas‑kapas, kuriame, manoma, palaidota didikų šeima. Mirusieji laidoti gyvenvietės teritorijoje su gausiomis įkapėmis. Hissaro kultūrai būdingų dirbinių aptinkama to meto Vidurio Irano ir Pietų Turkmėnijos archeologinėse kultūrose. Hissaro kultūros skirtingais laikotarpiais išsiskyrė vietinės – Bakuno, Jafaro, Abado, Jari ir Šušo – kultūros.