homofònija (homo… + gr. phōnē – garsas), daugiabalsės muzikos faktūros tipas. Homofoninę faktūrą sudaro pagrindinis balsas ir jam pritariantys balsai (akompanimentas). Homofonija iš esmės skiriasi nuo polifonijos, kuri pagrįsta balsų savarankiškumu. Senovės Graikijoje homofonija vadintas melodijos atlikimas balsais ir instrumentais unisonu arba oktavomis. Homofonijos elementų būta jau ankstyvojoje Vakarų Europos daugiabalsėje muzikoje. Homofonija labiausiai paplito vėlyvojo Renesanso, baroko epochoje, klestėjo klasicistinėje ir romantinėje muzikoje.
3051
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.